Balta epoksidinė danga iškart po dengimo gali atrodyti nepriekaištingai. Tikrasis išbandymas prasideda vėliau, kai ją veikia šviesa, deguonis ir laikas. Todėl kurdami EKOPEL 2K tiriame ne vieną mėginį, o skirtingas formules ir lyginame jų senėjimą intensyvioje UV spinduliuotėje.
Epoksidinės dangos iškart po dengimo mažai pasako apie būsimą išvaizdą.
Dvi medžiagos gali būti vienodai baltos ir blizgios, beveik neatskiriamos. Tačiau po pusmečio viena lieka balta, kita jau ryškiai pagelsta.
Vonių atnaujinimui tai ypač svarbu: ant didelio balto blizgaus paviršiaus matomas net nedidelis spalvos pokytis. Stiprumą ar sukibimą galima patikrinti gana greitai, o spalvos stabilumui įvertinti reikia laiko.
Galima laukti kelerius metus arba paspartinti medžiagos senėjimą.
Kurdami EKOPEL 2K renkamės antrąjį kelią.
Vietoj vieno tobulo mėginio – dešimt konkuruojančių formulių
Laboratorijoje svarbu ne tik geriausias rezultatas, bet ir tai, kiek jis pranoksta silpniausią kandidatą.
Vienam EKOPEL tyrimui paruošėme 10 eksperimentinių formulių . Tai buvo skirtingos kūrimo proceso sudėtys, ne dešimt to paties gaminio mėginių.
Visi mėginiai perduoti nepriklausomam tyrimui į Liublianos universiteto Chemijos ir cheminės technologijos fakultetą .
Idėja paprasta: skirtingas formules paveikti visiškai vienodomis sąlygomis ir leisti UV šviesai atlikti savo darbą.
Nebuvo iš anksto parinkto „tobulo“ mėginio ar tikslo bet kokia kaina įrodyti vienos formulės pranašumą.
Tikslas – atpažinti ir atmesti silpnesnes formules, toliau dirbant tik su atspariausiomis.
672 valandos, per kurias saulė nenusileido
Mėginiai patalpinti UV kameroje maždaug 25 cm atstumu nuo spinduliuotės šaltinių.
Prasidėjo pagreitinto senėjimo maratonas.
Lempos veikė 24 valandas per parą, 28 dienas.
Tai yra 672 valandos nepertraukiamos UV spinduliuotės.
Be nakties, debesų ir pertraukos.
Kameroje palaikyta žemesnė nei 30 °C temperatūra, kad šilumos poveikis būtų kuo mažesnis ir pirmiausia būtų tiriamas UV poveikis.
Lempų spinduliuotės maksimumas buvo apie 367 nm, o apskaičiuotas vidutinis UV-A intensyvumas mėginių lygyje – apie 20–25 W/m².
Per keturias savaites kiekvienas mėginys gavo apie 50 MJ/m² UV-A dozę.
50 MJ/m² UV-A kasdiene kalba apytikriai atitinka 100 dienų kaitrioje saulėje.
Šimtą dienų paviršius turi atlaikyti nuolatinį UV poveikį ir išsaugoti baltumą. Tokį bandymą taikome eksperimentinėms formulėms. Kameroje šias 100 dienų sutraukiame į keturias savaites: lempos veikia dieną ir naktį, 672 valandas be pertraukos.
Čia prasideda įdomiausia dalis
Prieš bandymą mėginiai buvo beveik vienodi: balti ir blizgūs. UV greitai parodė tikruosius jų atsparumo skirtumus.
Spalva tikrinta kas savaitę ir lyginta su pradine. Vertinimui naudotas ΔE rodiklis: kuo mažesnis, tuo geriau išsaugota pradinė spalva.
Po keturių savaičių daugumos formulių spalvos pokytis buvo tik ΔE 2–4. Vienas mėginys viršijo ΔE 10. Skirtumas buvo aiškiai matomas plika akimi.
Tas pats pradinis baltumas. Tos pačios bandymo sąlygos. Visiškai skirtingas rezultatas.
Todėl šviežios epoksidinės dangos baltumas mažai pasako apie jos išvaizdą po pusmečio ar kelerių metų.
Neužtenka būti baltai šiandien
Vonios danga turi atlaikyti daug metų, ne tik pirmąsias savaites. Kurdami EKOPEL 2K vertiname ne tik pradinę spalvą, bet ir tai, kiek laiko ji išliks.
Tiriame skirtingas formules, lyginame rezultatus ir renkamės tik atspariausias.
Šiandien pagaminti baltą epoksidinę dangą gana paprasta. Tikrasis iššūkis – išlaikyti ją baltą daug metų.
0 komentarai (-ų)